- įkūnus
- įkūnùs, -ì adj. (4) BŽ40, DŽ kūningas, tvirtas, storas: Įkūnùs (orig. įkū̃nus) sūnus yra, t. y. dykai duonos neėda – eina, auga į kūną J. Mačiau poną – aukštas, įkūnus žmogus rš. Prie jo atsisėdo šeimininkė, įkūni, dar visai patraukli rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.